EN 301 549, o ne WCAG, yra Europos teisinis prieinamumo standartas

Kodėl svarbus būtent EN 301 549, nors jis yra „savanoriškas“?

Skaitmeninį prieinamumą ES reglamentuoja dvi direktyvos:

• ES prieinamumo direktyva (Direktyva 2016/2102) (angl. Web Accessibility Directive, WAD (Directive 2016/2102)), taikoma valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų (viešojo sektoriaus) interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms.
• Europos prieinamumo aktas (Direktyva 2019/882) (angl. European Accessibility Act, EAA (Directive 2019/882)), taikomas privataus sektoriaus prekėms ir paslaugoms.

WCAG yra pasaulinės saityno turinio prieinamumo gairės, kurias sukūrė Pasaulinio saityno konsorciumas (angl. World Wide Web Consortium, W3C). Jos yra nepakeičiamas ir plačiai naudojamas techninis standartas, tačiau pačios savaime neturi teisinės galios ES teisėje. Į teisinį reguliavimą jos patenka per EN 301 549 – konkrečiai per 9, 10 ir 11 skyrius, kurie grindžiami WCAG saityno turinio kriterijais.

Kai kurie specialistai pagrįstai atkreipia dėmesį, kad net ir EN 301 549 nėra griežtai privalomas. Pats standartas nurodo, kad jis suteikia „vieną savanorišką būdą atitikti esminius reikalavimus“ pagal minėtas direktyvas, o ne vienintelį galimą būdą. Teoriškai organizacija galėtų pasirinkti kitokį techninį sprendimą ir savarankiškai pagrįsti, kad jis atitinka WAD arba EAA reikalavimus.

Tačiau yra vienas esminis aspektas, lemiantis, koks standartas praktikoje iš tikrųjų naudojamas: tik EN 301 549 suteikia supaprastintą kelią į atitikties įrodymą.

Kai EN 301 549 versija nurodoma (angl. cited) Europos Sąjungos (ES) oficialiajame leidinyje (OJEU), jos reikalavimų atitikimas sukuria atitikties prezumpciją. Rinkos priežiūros ar stebėsenos institucija preziumuoja, kad atitinkate direktyvos reikalavimus. Tokiu atveju įrodinėjimo našta iš esmės „pasislenka“, o ginčas apsiriboja tuo, ar atitikote konkrečius standarto reikalavimus, o ne tuo, ar apskritai pasirinktas jūsų metodas yra pakankamas įrodyti atitiktį.

Pasirinkus kitą kelią, tokios atitikties prezumpcijos nėra. Turite kiekvienu konkrečiu atveju įrodyti rinkos priežiūros institucijai, kad jūsų pasirinktas alternatyvus metodas atitinka tuos pačius esminius reikalavimus – be šio institucinio pranašumo.

Taigi santykis nėra „EN 301 549 prieš WCAG“, bet ir ne „EN 301 549 yra privalomas“. Tiksliau būtų sakyti: EN 301 549 yra vienintelis kelias, suteikiantis teisinę atitikties prezumpciją, o WCAG yra tik viena iš jo sudedamųjų dalių.

Įrodymai: EN 301 549 reikalauja daugiau nei WCAG

Tai nėra vien teisinė subtilybė – skirtumas tiesiogiai atsispindi techniniuose reikalavimuose.

Tarptautinės prieinamumo specialistų asociacijos Šiaurės šalių skyrius (angl. International Association of Accessibility Professionals (IAAP) Nordic Chapter) parengė išsamų EN 301 549 reikalavimų, kurie viršija WCAG 2.1 taikymo sritį, sąrašą (angl. EN 301 549 requirements that go beyond WCAG 2.1). Iš 64 tokių standarte numatytų reikalavimų:

• 42 taikomi svetainėms (dauguma jų taip pat taikomi mobiliosioms programoms)
• 22 taikomi tik mobiliosioms programoms

Tai reiškia, kad 42 teisiškai reikšmingi svetainėms taikomi reikalavimai apskritai neturi atitikmens WCAG. Nėra atskiro WCAG sėkmės kriterijaus. Nėra WCAG gairių, paaiškinančių, kaip juos įgyvendinti. Jei jūsų atitikties procesas tikrina tik WCAG, šie 42 reikalavimai lieka neįvertinti – ir gali būti neįgyvendinti.

Jie apima realias naudotojams svarbias sritis:

• Tekstas ir komunikacija realiuoju laiku – RTT, vienalaikis balso ir tekstinis ryšys, skirtingų komunikacijos paslaugų sąveika.
• Vaizdo įrašai, subtitrai ir garsinis apibūdinimas – atkūrimas, sinchronizavimas ir naudotojo parinktys, ne tik jų buvimas.
• Biometriniai duomenys – prieinamas pirštų atspaudų ir veido atpažinimo naudojimas tapatybei patvirtinti – sritis, kurios WCAG nereglamentuoja.
• Naudotojo nuostatos – atskiras reikalavimas, kad būtų atsižvelgiama į prieinamumo nustatymus.
• Turinio kūrimo ir rengimo įrankiai – reikalavimas, kad turiniui kurti naudojami įrankiai sudarytų sąlygas kurti prieinamą turinį.
• Dokumentacija ir pagalba – prieinamumo ir suderinamumo funkcijos turi būti lengvai randamos tiek naudotojams, tiek pagalbos darbuotojams.

Ir šis sąrašas netrukus pailgės. Šiuo metu standartizuojama nauja EN 301 549 versija 4.1.1, kurioje numatomi papildomi reikalavimai ir pereinama nuo WCAG 2.1 prie WCAG 2.2 – sužinokite, kas keičiasi ir kada tai bus taikoma.

Kodėl šis skirtumas svarbus praktikoje?

Auditas, atitikties paraiška dėl prieinamumo ar tiekėjui keliamas reikalavimas, pagrįstas vien WCAG, gali atrodyti išsamus, tačiau teisiniu požiūriu būti nepakankamas. Jis apima tik tą EN 301 549 dalį, kuri grindžiama WCAG, o likę reikalavimai lieka neįvertinti.

Norint tinkamai įvertinti atitiktį, reikia testuoti pagal visą EN 301 549, o ne laikyti WCAG jo pakaitalu.

Apibendrinimas

WCAG yra stiprus saityno turinio prieinamumo standartas ir svarbi EN 301 549 dalis. Tačiau pats WCAG nesuteikia teisinės atitikties prezumpcijos, kaip jos nesuteikia ir jokie alternatyvūs metodai už EN 301 549 ribų.

Niekas neįpareigoja naudoti EN 301 549. Tačiau pasirinkus kitą metodą, vietoj aiškios teisinės atitikties prezumpcijos tenka kiekvieną kartą savarankiškai įrodyti, kad pasirinktas metodas atitinka esminius teisės aktų reikalavimus.

64 reikalavimai, viršijantys WCAG taikymo sritį, iš kurių 42 tiesiogiai taikomi svetainėms, yra aiškiausias techninis įrodymas, kodėl vien WCAG nepakanka: WCAG niekada nebuvo skirtas vienas užtikrinti atitiktį ES prieinamumo reikalavimams.

‍

Ši apžvalga parengta remiantis IAAP Nordic Chapter paskelbtu EN 301 549 reikalavimų, viršijančių WCAG 2.1 taikymo sritį, sąrašu. Norėdami sužinoti privalomus teisinius reikalavimus, visada tikrinkite aktualią WAD, EAA ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nurodytos EN 301 549 versijos redakciją.