Griauname 8 paplitusius mitus apie skaitmeninį prieinamumą

1 mitas: WCAG atitiktis reiškia, kad ES teisės aktų reikalavimai yra įvykdyti

Tai mitas, galintis turėti daugiausia praktinių pasekmių. Saityno turinio prieinamumo gairės (angl. Web Content Accessibility Guidelines, WCAG) yra svarbus tarptautinis turinio prieinamumo standartas, tačiau pats savaime jis neturi teisinės galios ES teisėje. Teisiniu požiūriu svarbus standartas yra EN 301 549 – Europos darnusis standartas, nustatantis IRT prieinamumo reikalavimus. Jis apima WCAG, tačiau taip pat nustato dešimtis reikalavimų, kurių WCAG apskritai neapima – nuo komunikacijos realiuoju laiku iki biometrinės autentifikacijos.

Vien WCAG pagrindu atliktas auditas gali atrodyti išsamus, tačiau vis tiek neįvertinti reikalavimų, kurie turi teisinę reikšmę pagal ES prieinamumo direktyvą (angl. Web Accessibility Directive, WAD) ir Europos prieinamumo aktą (angl. European Accessibility Act, EAA). Daugiau apie tai skaitykite kodėl EN 301 549, o ne WCAG, yra Europos teisinio prieinamumo pagrindas.

2 mitas: Automatizuotas testavimo įrankis gali parodyti, ar jūsų sprendimas yra prieinamas

Automatizuoti testavimo įrankiai yra naudingi nustatant tam tikros kategorijos problemas – trūkstamus alternatyvius tekstus, spalvų kontrasto problemas, trūkstamas formos laukų etiketes. Jie iš tiesų yra greiti ir juos verta naudoti.

Tačiau jie negali įvertinti, ar naudotojo patirtis iš tikrųjų veikia: ar ekrano skaitymo programa turinį perskaito logiška seka, ar alternatyvus tekstas iš tiesų tinkamai perteikia vaizdo paskirtį, ar formos klaidų pranešimai yra suprantami naudojantis pagalbinėmis technologijomis. Todėl rankinis testavimas, kurį atlieka apmokyti vertintojai ir, idealiu atveju, žmonės, kasdien naudojantys pagalbines technologijas, padeda aptikti tai, ko automatizuotas įrankis tiesiog „fiziškai“ negali nustatyti.

3 mitas: Prieinamumas aktualus tik svetainėms

EN 301 549 apima gerokai daugiau nei interneto svetaines: į jo taikymo sritį patenka mobiliosios programos, programinė ir techninė įranga bei elektroniniai dokumentai.

Mūsų atliekamuose audituose kai kurios dažniausios ir sunkiausiai ištaisomos problemos apskritai kyla ne svetainėse. Jos randamos Word ir Excel dokumentuose, konvertuotuose į PDF, kur struktūrinės problemos – netinkama antraščių hierarchija, trūkstama dokumento struktūra (angl. tags), nepasiekiamos diagramos – yra susijusios ne tik su paties dokumento parengimu, bet ir su tuo, kaip vykdomas jo eksportavimas.

Jei jūsų prieinamumo įgyvendinimo programa apima tik svetainę, ji apima tik vieną iš kelių sričių, kurioms taikomi standarto reikalavimai.

4 mitas: Atitikties paraiškos dėl prieinamumo buvimas reiškia, kad produktas yra prieinamas

Paraiška dėl prieinamumo yra teiginys, o ne įrodymas. Jame organizacija nurodo savo skaitmeninio sprendimo atitikties aspektus, tačiau jis nepakeičia realaus vertinimo.

Tikras atitikties įrodymas yra dokumentuotas vertinimas pagal konkretų standartą, pvz., EN 301 549, idealiu atveju papildytas Prieinamumo atitikties ataskaita (angl. Accessibility Conformance Report, ACR), parengtu naudojant „Savanorišką produkto prieinamumo šabloną“ (angl. Voluntary Product Accessibility Template, VPAT). Paraiška be ją pagrindžiančių įrodymų yra pernelyg abstrakti – yra didelį tikimybė, kad rinkos priežiūros institucijos kreipsis su prašymus pateikti detalią vertinimo ataskaitą.

5 mitas: Jei auditas atliktas, darbas baigtas

Po audito keičiasi du dalykai: pats produktas ir standartas.

Produktai atnaujinami, pertvarkomi ir perkeliami į kitas technologines platformas – bet kuris iš šių pokyčių gali sugrąžinti problemas, kurios ankstesnio audito metu buvo ištaisytos. Keičiasi ir standartai: EN 301 549 pereina nuo V3.2.1 prie naujos versijos, kurioje numatoma oficialiai įtraukti WCAG 2.2 AA ir naujus reikalavimus, kurių ankstesnio audito metu dar nebuvo.

Prieinamumo atitiktis yra būsena, kurią reikia palaikyti, o ne vienkartinis pasiekimas.

6 mitas: Kurtiesiems reikia tik garsinio turinio alternatyvų

Šis požiūris grindžiamas prielaida, kad platforma, kurioje nėra garso ar vaizdo turinio, automatiškai yra prieinama kurtiesiems ir neprigirdintiems žmonėms. Mūsų pokalbiai su Lietuvos kurčiųjų draugija rodo, kad ši prielaida nėra teisinga.

Daugeliui kurčiųjų žmonių gestų kalba yra gimtoji kalba, o kalba, kuria jūs laisvai kalbate, pvz., Lietuvių, gali būti jų antroji kalba. Tikras prieinamumas reiškia atsižvelgti į tai tiesiogiai: kai įmanoma, suteikti gestų kalbos vertimą, o kai tai neįmanoma – pateikti paprasta, lengvai suprantama kalba parengtą arba lengvai skaitomą alternatyvą. Vien rašytinis tekstas ne visada yra lygiavertė alternatyva.

7 mitas: Prieinamumo įskiepiai yra greitas ir efektyvus sprendimas

Prieinamumo įskiepiai ar valdikliai (angl. accessibility overlays) žada užtikrinti atitiktį vos juos įdiegus. Tačiau turimi duomenys šio teiginio nepatvirtina. „WebAIM“ apklausoje, kurioje dalyvavo negalią turintys prieinamumo specialistai, 72 proc. šiuos įskiepius įvertino kaip „visiškai“ arba „nelabai“ veiksmingais, o tik 2,4 proc. juos įvertino kaip labai veiksmingais.

Įskiepiai gali pakeisti tam tikrus paviršinius nustatymus, tačiau jie negali sutvarkyti netinkamos HTML struktūros, pataisyti dokumento skaitymo sekos ar padaryti neprieinamą PDF tinkamu naudoti ir kt. Tokie įskiepiai sprendžia kai kurias kodo problemas, bet ne pagrindines struktūrines problemas, kurias padeda nustatyti tikras prieinamumo vertinimas. Daugiau apie tai, kodėl nerekomenduojame naudoti prieinamumo įskiepių.

8 mitas: Prieinamumas yra tik programuotojų atsakomybė

Prieinamumas svarbus kiekviename produkto kūrimo etape – ne tik programuojant.

Verslo sprendimų priėmėjai nustato prioritetus ir biudžetą. Dizaineriai priima sprendimus dėl kontrasto, išdėstymo ir sąveikos principų dar prieš programuotojui pradedant darbą. Turinio rengėjai sprendžia, ar alternatyvūs tekstai ir etiketės bus prasmingi, ar jiems bus skiriama dėmesio tik pabaigoje.

Prieinamumą laikant tik programuotojų užduotimi, jis dažnai tampa mažesnio prioriteto klausimu. Juk tai retai būna vieno žmogaus sprendimas – todėl ir atsakomybė neturėtų būti priskiriama vienam žmogui ar siaurai jų grupei.

Išvadinės mintys

Daugumą šių mitų sieja viena pagrindinė priežastis: prieinamumas vertinamas kaip vienkartinis etapas, o ne nuolatinė, skirtingas komandas apimanti praktika, paremta realiais teisiniais reikalavimais.

Tinkamas pagrindas – tinkamas standartas, realus vertinimas ir bendra komandos atsakomybė – padeda atskirti tikrą atitiktį nuo vien jos regimybės.